žemėvilkas

žemė́vilkas sm. (1) 1. J, Pln, Brs žr. žemėvilka 1: Sniego dar mažai, žemėvilku kumelei sunku Žem. 2. prk. šokiai be (geros) muzikos: Šokimas be muzikos žemė́vilkais vadinos Lk. Teip trylekiniai penkiolekiniai susirinksma, nu kaip sako, žemė́vilkais, patys grajysma, patys tanciavosma Lpl.